Sumodeliuok Lietuvą

Mano požiūris į ACTA

2012-01-28T21:35:00.000+02:00

Anksčiau žmonės sunkiai dirbo fabrikuose, cechuose ir tik svajojo apie tokius dalykus, kaip gausybės ragas, leidžiančius padauginti produktus neribotai.

Svajonė, kad produktus galima būtų dauginti neribotai...

Dėka sunkaus darbo ir technologijų pažangos, labai didelė dalis planetos gyventojų šiuo metu ant stalų, ar ant kelių, ar kišenėje turi įrengimus, kuriais gali didžiąją dalį mums gyvybiškai svarbių produktų (informacinių produktų) kopijuoti tiek kartų kiek reikia, kad jų gyvenimas taptų geresnis. Mes turime didžiulius informacijos kiekius, sistemas leidžiančias kartu kurti ir dalintis informacija - atviro kodo programinė įranga, vikipedija ir daugybė kitų.

Atrodo gyvenimas gražus, tačiau MUMS nežinant jau keletą metų ruošiamas nepaprastai žalingas dalinimosi informacija kultūrai dokumentas.

Biurokratai, tarp jų ir klapčiukas iš Lietuvos, susirenka ir pasirašo dokumentą, kovai su prekių klastojimu ir piratavimu. Prilygina nelegaliai platinamus failus padirbtiems sportbačiams ir nutaria žūt būt užbaigti viską kartą ir visiems laikams.

Anksčiau būdavo gaminami ir pardavinėjami daiktai arba paslaugos. Dabar didžiąją dalį prekybos užima prekyba informacijos licencijomis - teise naudotis tam tikra informacija, o realus daiktas tik priedas prie už jo slypinčios informacijos. Didžioji daikto kainos dalis skirta padengti kūrimo (informacijos) kaštams, o mažesnioji gamybos kaštams. Ypač kai gaminti daiktams įdarbinama pigi darbo jėga. Taip informacijos monopolininkai įgauna neproporcingą galią, sukuriama didelė socialinė nelygybė.

Yra du būdai sustabdyti keitimąsi nelegaliais failais:

Pirmas būdas - pasirūpinti, kad didžioji dalis informacijos būtų licencijuota atviromis licencijomos. Tuomet didžiąja dalimi failų būtų galima legaliai keistis tarpusavyje. Piratavimo lygis sumažėtų iki minimumo. Vikipedijos kūrėjai, atviro kodo programų kūrėjai, tik džiaugiasi, kad jų sukurtus produktus platina ir skleidžia, tokiu būdu jie užsidirba, tokiu būdu jie susikuria terpę savo paslaugų teikimui.

Antras būdas įvesti Orvelo pavyzdžio totalinio sekimo sistemą, filtruojančią kiekvieną MŪSŲ žingsnį internete, tik tam, kad galbūt MES siunčiatės ką nors nelegalaus.

Ir kaip manote, kas ACTA susitarime rašoma? Rašoma, kad visose valstybinėse įstaigose bus naudojama atviro kodo programinė įranga? Rašoma, kad valstybių sukurti duomenys bus platinami pagal atviras licencijas? Rašoma, kad nuo šiol gyvybiškai svarbių vaistų formulės nebebus patentuojamos, o pateikiamos pagal laisvas licencijas? Rašoma, kad nebebus galima patentuoti gyvų organizmų? Rašoma, kad technologijos padedančios išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius bus atviros, o ne priklausys monopolijoms???

NORĖTUMĖT! Taip būtų parašyta, jei dokumento rengime dalyvautume MES - aktyvi visuomenė, o ne monopolijų ir korporacijų pakalikai arba besmegeniai politikai (kaip Lietuvos atveju). Reiktų priminti, kad estai nepasirašė šio žalingo dokumento. Galim tik sveikinti, kad Estijoje sveiko proto daugiau. Pabandom iš naujo sveiko proto įgauti ir MES!

Susipažinkime su ACTA:
ACTA teksto vertimas į lietuvių kalbą
Plačiau apie ACTA, originalus dokumentas ir kt.
Kaip ACTA pakenktų atviro kodo programinei įrangai

STOP-ACTA.lt - Lietuviškas puslapis, veiksmų prieš ACTA koordinavimui

Kas nepasitarę su MUMIS pasirašė ACTA:
Potvarkis dėl įgaliojimų A. A. DAMBRAUSKUI pasirašyti ACTA susitarimą
DEKRETAS DĖL PRITARIMO ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMUI A. A. DAMBRAUSKUI pasirašyti ACTA susitarimą

Parašykime šiems žmonėms, paklauskime, kodėl BE MŪSŲ SUTIKIMO pasirašomi tokie MUMS pakenksiantys dokumentai, pareikalaukime sustabdyti šio dokumento įsigaliojimą

Laiškai A. Kubiliui ir D. Grybauskaitei

MULTIFUNKCINIAI pėsčiųjų takai

2012-01-22T19:42:00.000+02:00

Dažnai tenka matyti šį keistą ženklą Nr. 413 "Pėsčiųjų ir dviračių takas":

Nr. 413 "Pėsčiųjų ir dviračių takas"

Siūlau apskritai panaikinti tokį absurdišką ženklą, kurio pakabinimo faktas, stebuklingai dalį šaligatvio paverčia dviračių taku ir sukuria iliuziją, jog Lietuvoje yra daugybė kilometrų dviračių takų (nors jais važiuoti dviračiu praktiškai neįmanoma).

Kaip tai atrodo realybėje galite pamatyti šiose nuorodose:

10km "Dviračių pėsčiųjų tako" Klaipėdoje

"Dviračių ir pėsčiųjų takas" Tauragėje

Norėdami pamatyti daugiau pavyzdžių pasivažinėkite dviračiu.

...taigi siūlau panaikinti tą keistą ženklą ARBA, jei multifunkciniai pėsčiųjų takai yra mūsų oficialios susisiekimo politikos dalis, tęsti šią politiką konceptualiai ir gauti iš to maksimalią naudą. Tam mums reikės įvesti papildomų multifunkcinių pėsčiųjų takų:

1. Pėsčiųjų takas ir motokroso trasa

Pėsčiųjų takas ir motokroso trasa

Šį ženklą siūlau kabinti prie visų pėsčiųjų takų, esančių regioniniuose, nacionaliniuose parkuose. Tokiu būdu be papildomų išlaidų Lietuva įgis plačiausią motokroso trasų tinklą. Motokrosas užims deramą antrą vietą tarp sporto šakų, o lietuviai skins visus apdovanojimus šios sporto šakos varžybose.

2. Pėsčiųjų takas ir automagistralė


Pėsčiųjų takas ir automagistralė

Jei paprastas šaligatvis vien pakabinus švytintį mėlyna ženklą, nubrėžus liniją ar išklojus pusę jo raudonomis plytelėmis, virsta DVIRAČIŲ taku, tai matyt, jei prie platesnių šaligatvių pakabintume ženklą "Pėsčiųjų takas ir automagistralė" be papildomų investicijų turėtume plačiausią automagistralių tinklą Europoje. Greičio mėgėjai tiesiog veržtųsi į Lietuvą.

3. Pėsčiųjų takas ir lėktuvų nusileidimo takas

Pėsčiųjų takas ir lėktuvų nusileidimo takas

Kaip paprastame 2m pločio šaligatvyje vien tik dėl to, kad šalia pakabintas stebuklingas ženklas, gali tilpti ir pėstieji ir dviratininkai ir apšvietimo stulpai, tai matyt, 5m pločio šaligatvyje galėtume, vėlgi be didelių investicijų (na tik ženklus reiktų pastatyti) įrengti lėktuvų nusileidimo ir pakilimo takus. Tokiu būdu taptume vienintelė valstybė pasaulyje, kur lėktuvais galima nusigauti nuo durų iki durų.

Pilotinis pėsčiųjų ir lėktuvų nusileidimo tako Klaipėdoje projektas

Elektroninis parduotuvės čekis - didesnė konkurencija, mažesnės prekių kainos, atsakingesnis vartojimas

2012-01-13T11:10:00.001+02:00

Dažniausiai kovojant su šešėline ekonomika daugiausiai dėmesio tenka nesąžiningiems rinkos dalyviams, pamirštant skatinti sąžininguosius. Rašinyje nurododoma kaip mažinti šešėlį sukuriant patogesnes sąlygas sąžiningiems rinkos dalyviams, kaip didinti atsiskaitymų skaidrumą, skatinti racionalų vartojimą. Pagrindiniai siūlomų priemonių naudos gavėjai būtų paprasti vartotojai ir smulkios įmonės.

Šioje vizijoje supažindinama su elektroninio čekio ir elektroninės mikro įmonės koncepcijomis. Rašinyje remiamasi vikinomikos principais, atvirųjų technologijų galimybėmis, bendruomeniškumo, bendradarbiavimo vertybėmis.

1 pav. e-čekio veikimo principas

Elektroninis čekis

Kasos čekis – pagrindinis dokumentas kurį gauna vartotojas pirkdamas prekę ar paslaugą. Naudoti popierinius čekius tokiems tikslams, kaip savo išlaidų sekimas, asmeninio biudžeto sudarymas, informacijos apie perkamas prekes analizė, yra labai sudėtingas. Čekio perkėlimas į elektroninę erdvę leistų vartotojams sekti savo išlaidas, analizuoti, lyginti įvairiais pjūviais: lyginti pagal kainą, pirkimo vietą, sudėtį ir t.t.

Elektroninio čekio veikimo principas - parduotuvė išduoda įprastą nuolaidų kortelę su kodu. Registruojantis nėra privaloma pateikti tikrus asmens duomenis. Perkant prekę duomenys - kaina sudėtis ir pan. įrašoma į parduotuvės duomenų bazę. Duomenys įrašomi standartizuotu formatu, kurio specifikacija vieša. [1 pav.] Stambieji prekybos tiklai duomenų bazes ir korteles administruotų patys, tuo tarpu smulkiuosius gamintojus atstovautų įvairios organizacijos.

3 pav. e-čekis - atvira, decentralizuota sistema

Žmogus gali pasiekti savo duomenis jungdamasis per tam skirtus interneto portalus. Duomenys apie pirkimą į interneto portalą patenką tik suvedus kortelės kodą. Tokiu būdu sukuriama decentralizuota sistema [3 pav.] Nėra vieningos duomenų bazės ir vieno portalo duomenims apdoroti ir pateikti. Portalus gali kurti įvairios grupės: nevyriausybinės organizacijos, prekybos tinklai, privačios įmonės. Portale pateikiama informacija pateikiama atsižvelgiant į portalo kūrėjo specifiką – sveiko maisto portalas akcentuotų kenksmingų medžiagų kiekius maiste, kitas atkreiptų dėmesį į santykius tarp lėšų skiriamų alkoholiui, tabakui ir kitoms prekėms. [2 pav.]

2 pav. e-čekio portalas

Galimybė vartojui labai papratomis, vaizdžiomis priemonėmis sekti savo išlaidas ir pirkinius skatintų atsakingą vartojimą, ugdytų ekonominį sąmoningumą. Kainų skaidrumas daug labiau nei bet kokie reguliavimai iš viršaus (antkainių ribojimas ir pan.) skatintų prekiauti realiomis kainomis. Aiški informacija apie sudėtį ir gamybos būdus skatintų ekologiškesnių prekių įsigijimą, sveikų produktų pirkimą, geros kokybės, ilgaamžių daiktų naudojimą. Augantis racionalus vartojimas padėtų išjudinti sustingusią ekonomiką, užkirstų kelią įvairiems ekonominiams burbulams – nekokybiškų, menkaverčių daiktų perprodukcija – tai vienas iš jų.

Elektroninė mikro įmonė

Aktyvus smulkus ir vidutinis verslas yra sveikos ekonomikos ir žmonių gerovės pagrindas. Siūloma patobulinti vieną iš egzistuojančių atviro kodo verslo valdymo sistemų (pvz. OpenERP) [5 pav.] ir sukurti internete erdvę mikro įmonėms, kuri vėlesniuose etapuose galėtų būti pritaikyta ir didžiosioms įmonėms. Šiuo metu minėta OpenERP sistema ir kitomis atviro kodo sistemomis galima laisvai naudotis, tačiau jų paplitimas dėl mažo susidomėjimo iš valstybės pusės yra nepakankamai spartus. Be to dažnai naudojamos ir uždaros, riboto panaudojimo sistemos. Uždaro kodo sistemų negalima laisvai naudoti, platinti, modifikuoti, jų licencijos brangios, yra grėsmė tapti priklausomam nuo vieno programinės įrangos tiekėjo.

4 pav. mikro e-įmonės veikimas ir sąsaja su e-čekio sistema

Atviro kodo programinę įrangą galima laisvai modifikuoti ir pritaikyti įvairiems poreikiams, tai daug efektyviau nei kurti sistemą nuo pradžių. Be to visi patobolinimai lieka prieinami visuomenei, taip panaudotos mokesčių mokėtojų lėšos duoda dvigubą naudą ir plačias galimybes rinktis. Pradedantis verslininkas gali keliais paprastais žingsniais įkurti e-įmonę valstybės prižiūrimame portale, arba panaudodamas tą pačią programinę įrangą susikurti nepriklausomą portalą.

Naudojantis sistema būtų galima įkurti ir valdyti įmonę nepildant nė vieno popierinio dokumento. Visa informacija apie įmonėje vykstančius procesus pateikiama aiškia ir suprantama forma [6 pav.] Mokesčiai apskaičiuojami automatiškai, panaudojant protingai sudarytus algoritmus. Pavyzdžiui algoritmas neleidžiantis priskaičiuoti daugiau mokesčių nei gautos pajamos. Taip pat tokioms įmonėms turėtų galioti principai jog mokesčiai mokami tada kai gaunamos pajamos, o ne avansu.

Ekonominis efektas būtų pasiektas dėl supaprastėjusios apskaitos – smulkus verslininkas sutaupo, nes nereikia samdyti buhalterio, negaištamas laikas dėl sudėtingos apskaitos ir popierinių dokumentų pildymo. Valstybinės institucijoms supaprastėja tikrinimo ir nesąžiningos veiklos aptikimo procedūra. Apskritai, vieningoje, paprastais principais paremtoje sistemoje labai sunku rasti spragų.

Valstybės mastu tokios sistemos išvystymo kaštai būtų žymiai mažesni, nei šiuo metu verslo patiriami nuostoliai dėl neefektyvios mokesčių administravimo sistemos ar archaiškų verslo valdymo metodų. Be to tokios sistemos sukūrimas pademonstruotų objektyvų faktą, jog valstybinės institucijos moka imtis ne vien tik represinių priemonių, o ir gali labai realiais veiksmais padėti verslui.

E-įmonės portale būtų integruota el. parduotuvė, būtų glaudi sąsaja su e-čekio sistema. [4 pav.] Galimybė gauti sukonfigūruota el. parduotvę leistų daugeliui smulkių įmonių tapti globaliais žaidėjais, eksportuojančiais aukštos kokybės, mažais kiekiais gaminamus produktus po visą pasaulį.

Išvados

Įdiegus e-čekio ir mikro e-įmonės sistemas augtų racionalus vartojimas, šešėlinė ekonomika susitrauktų dėl pagerėjusios verslo aplinkos, lengviau kontroliuojamų finansinių srautų. Šių elektroninių įrankių įdiegimas leistų progresyviai mąstantiems žmonėms skaidriai dalyvauti ekonominiame gyvenime ir jaustis pilnaverčiais modernios valstybės piliečiais.

5 pav. OpenERP demo aplinka - modernus, aiškiai pateikiamas valdymas (http://www.openerp.com)

6 pav. OpenERP - galimybė matyti rezultatus grafiškai (http://www.openerp.com)

7 pav. OpenERP - žmogiškųjų išteklių valdymas (http://www.openerp.com)

"Atviro kodo" automobilis + "Atviro kodo" modeliavimo/projektavimo sistema. Tekstinė versija.

2010-10-07T22:36:00.006+03:00

Automobilio kūrimas

Uždaro kodo automobilio ir vartotojo santykis

Protingi žmonės mokslo centruose - specialiose
"uždarose" patalpose sukuria automobilį.
Vartotojams belieka pasirinkti, kurį iš uždarai sukurtų
automobilių pirkti. Klausimas: Ar tai galima vadinti laisva rinka?

Atviro kodo automobilis ir vartotojas-kūrėjas

Automobilis kuriamas decentralizuotai. Į kūrimo procesą įsijungia
daugybė įmonių, organizacijų, universitetų, savanorių entuziastų.
Vartotojai patys tampa kūrėjais.

Uždaro kodo automobilio gamybos schema

Tarpusavyje konkuruojančios korporacijos sukuria oligopolinę rinką. Kiekviena iš jų turi susikurti visą informacinę infrastruktūrą iš naujo - išrasti dviratį dar kartą. Taip švaistoma energija ir laikas, kuriami tarpusavyje nesuderinami automobilių modeliai, sudėtingėja jų aptarnavimas, eksploatacija.

Tokia sistema nesugeba adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų. Sukuria paradoksalią situaciją, kai labiau apsimoka kurti ir gaminti pvz. džipus hibridus, nuvažiuojančius vien su elektra ~ 9km. Ar sportinius prabangius elektromobilius, o ne pigius, ekonomiškus, visiems prieinamus elektromobilius.

Atviro kodo automobilio gamybos schema

Atviro kodo automobilio kūrimas ir gamyba - tai atvira visiems vientisa ekosistema, kuriai gali priklausyti kiekvienas norintis - įmonės, savanoriai, universitetai. Valstybinės programos, tokios kaip neseniai startavusi inovacinių čekių programa, galėtų būti orientuotos į atvirų projektų, tokių kaip atviro kodo automobilis, rėmimą.

Uždaros programinės įrangos ir uždarų standartų naudojimas apsunkina duomenų apsikeitimą

Didžiosios automobilių kompanijos kuria virtualius automobilių modelius

(brėžinius) naudodamos uždarą programinę įrangą, duomenis saugo
uždarais formatais. Tai labai apsunkina duomenų integraciją ir keitimąsi jais.

Atviro kodo programinės įrangos ir atvirų standartų naudojimas palengvina informacijos apsikeitimą

Kuriant atviro kodo automobilį naudojama atvira programinė įranga,
duomenys saugomi naudojant atvirus standartus - tai labai palengvina duomenų
apsikeitimą tarp skirtingų programų. Kūrimo procesas tampa efektyvesnis.

Kas svarbiau - informacija (automobilio brėžiniai, patentai) ar įrengimai, gamyklos?

Jei žmogus palieka kompaniją, kuriančią uždaras technologijas, nebetenka teisės naudotis savo sukurtais kūriniais. Intelektinė nuosavybė, jo darbo vaisiai, priklauso kompanijai, o ne ją kūrusiam žmogui.

Jei žmogus palieka kompaniją, tobulinančią atviras technologijas,

jis ir toliau turi visas teises naudotis savo kurtais kūriniais. Intelektinė nuosavybė
priklauso visuomenei - taip ji betkokiu atveju priklauso ir ją kūrusiam žmogui.

Analogija. Spausdintuvą įsigyti lengva, tačiau paruošti ir surinkti enciklopediją nepaprastai sunku.
Dėl technologijų vystymosi gamyklos tampa tarsi spausdintuvai, spausdinantys iš anksto
paruoštus gaminių virtualius modelius. Kompiuterizuotos staklės, tiksliai pagal modelį
pagaminančios detales, tampa vis labiau prieinamos.

Analogija. Vikipediją spausdinti ir pardavinėti gali kiekvienas, kuris gali įsigyti spausdintuvą,
nes ši enciklopedija licencijuota laisva Creative Commons Attribution - ShareAlike licencija.
"Atviro kodo" automobilį galės gaminti kiekvienas, kuris sugebės pasistatyti gamyklą, nes jam gaminti
reikalinga informacija taip pat laisva.

Jei kompanija nusprendžia nutraukti gamybą kurioje nors šalyje,

gamykloje dirbantys žmonės neturi jokių

galimybių tęsti gamybą savarankiškai, nes neturi teisių į intelektinę nuosavybę.

Vartotojai besąlygiškai priklausomi nuo uždaras technologijas kuriančios

kompanijos ir, jai nusprendus keisti gamybos kryptį, gali tik sutikti ir pirkti naują,

bet jiems neįtinkantį modelį, ar ieškoti sunkiai randamos alternatyvos.

Net jei įmonė, kurianti atviro kodo automobilį, perperkama, bankrutuoja ar

nusprendžia kardinaliai pakeisti

gaminio tobulinimo kryptį, visada gali įsikurti kitas technologijos vystytojas,

kuris tęs tobulinimą ar parinks kitą tobulinimo kryptį, ar tęs gamybą.

"Atviro kodo" automobilio projektas

"Atviro kodo" automobilis - tai toks automobilis, kurio visa dokumentacija, brėžiniai yra

licencijuoti atviromis licencijomis, tokiomis kaip GPL. Šiuos duomenis galima laisvai kopijuoti,

modifikuoti ir pritaikyti savo poreikiams.

Atviro kodo automobilio projektas

Atviro kodo automobilio projektas - tai karkasas, metmenys, informacnė infrastruktūra, o ne konkretus

automobilio modelis. Iš šio projekto išsivystytų daug daugiau įvairiausių šalutinių atvirų projektų, panaudojant

įvairiausius automobilio kūrimo metu sukurtus komponentus.

Gaminant atviro kodo automobilį, ekonominis efektas pasireiškia ne gaminant dideliais kiekiais,

besivystančiose šalyse, o priešingai - gaminant vietoje iš vietoje prieinamų dalių,

taip pat pritaikant dizainą prie labai konkrečių vietos poreikių. Taip įdarbinami vietiniai žmonės, be

reikalo netransportuojami dideli materijos kiekiai. Vietos žmonės geriau žino, ko jiems patiems reikia, taigi

gaminami išties reikalingi daiktai, o tai darnaus gyvenimo pamatas.

Dalyvavimas atviro kodo projekte nereiškia, jog būtinai reikės dirbti už dyką

Didžioji dalis Linux, ar OpenOffice tobulinančių programuotojų gauną didelius

atlyginimus, nes dirba tokiose kompanijose kaip IBM, Google, Oracle.

Taip pat atsiranda pavyzdžių, kai tam tikras intelektinis produktas atveriamas visuomenei

paskelbus jo "išpirkimo" konkursą. Atviras technologijas turėtų kurti universitetai, kurie ir taip

finansuojami valstybės ir t.t.

Klausimas. Kodėl Lietuvos universitetų studentai dažnai perbraižinėja

kone sovietinių laikų mechanizmų detales, ar visiškai neaiškios

paskirties sistemų fragmentus,

kai galėtų prisidėti prie atviro kodo automobilio projekto?

Atviro kodo, modeliavimo/projektavimo

sistemos kūrimo projektas

Atviro kodo modeliavimo/projektavimo sistema - tai tokia programinė įranga, kurios

programinis kodas yra licencijuotas atvira licencija, tokia kaip GPL.

Programos kodą ir pačią programą galima laisvai kopijuoti, modifikuoti

ir pritaikyti savo poreikiams.

Atviro kodo modeliavimo/projektavimo sisitemos projektas

Atviro modeliavimo įrankio projekte dirbantys taip pat kurtų ne

galutinį produktą skirtą tik automobiliams kurti,

o projektavimo sistemos branduolį, kurį vėliau galima

būtų adaptuoti skirtingiems poreikiams, automobilių,

laivų, statinių projektavimui, elektroninių prietaisų kūrimui ir t.t.

Turint vieningą modeliavimo sistemos branduolį suaktyvėtų

bendradarbiavimas tarp skirtingų

disciplinų.

Klausimas. Ar toli įmanoma nueiti automobilio kūrimui naudojant

nemokamus, tačiau uždaro kodo modeliavimo įrankius,

kaip pvz. Google sketchup?

"Blender" programa sumodeliuotas automobilis

Blender programa sumodeliuotas automobilis

sukūrus įrankius projektavimui, tiksliems brėžiniams kurti, būtų įmanoma

sukurti ne tik automobilio vaizdą, bet ir

pilnus techninius gamyklinius, brėžinius

"Blender" programa sumodeliuotas pastatas

"Blender" programa sukurtas pastato modelis. Tačiau tai tik

linijos, plokštumos ir tūriai. Sukūrus įrankius parametriniams

objektams kurti ir valdyti, šia programa būtų galima kurti

pastatų informacinius modelius.

Inovatyvi "Blender" programos vartotojo sąsaja: medžiagų kūrimas naudojant "node editor"
http://orange.blender.org/blog/noodles-and-cinepainting

Atviras kodas suteikia dar vieną neįkainojamą galimybę

– nebūtina kurti visko nuo nulio, galima pritaikyti,

išplėtoti jau esamą programą ir ją pritaikyti.

Taigi pritaikant jau egzistuojančią galingą "Blender"

programą, būtų įmanoma palyginti nedidelėmis sąnaudomis

sukurti atvirą projektavimo įrankį.

"Atviro kodo" automobilis + "Atviro kodo" modeliavimo/projektavimo sistema. Schemos, principai.

2010-10-01T15:09:00.011+03:00

Atviro kodo automobilis

Lietuvos vizija ateinančiam 20-mečiui

2010-03-17T19:31:00.003+02:00

Atvira paskaita skirta Kovo 11 akto 20-mečiui
Mykolo Romerio universitetas 2010 kovo 17

Techniniai ir biurokratiniai barjerai...

TĖVYNĖ LIETUVA švenčianti savo 20 metį yra gėlelė, kuri kada nors ateityje išaugs tvirtu ąžuolu, jei mes ją puoselėsime savo darbais, meile, rūpesčiu, svajonėmis!

Dalyvavo Kovo 11 akto signataras, rašytojas Kazys Saja ir aš. Įdedu savo pranešimą:

Lietuvos vizija ateinančiam 20-mečiui

e. Lietuva – kokios elektroninės Lietuvos mums reikia?

2010-02-10T11:42:00.001+02:00

www.delfi.lt

Valstybės tarnybos "aparatas" yra neskaidrus, nelankstus ir neefektyviai valdomas, netgi tokia paprasta užduotis - sužinoti tikslų valstybės tarnautojų skaičių konkrečiu laiko momentu yra sunkiai įgyvendinama. Geriausiu atveju pavyktų aptikti kokią nors lentelę tekstiniame dokumente, atnaujinamą kas kelis mėnesius, be jokios galimybės nuskaityti šiuos duomenis automatiniu būdu, vesti statistiką ar kitaip manipuliuoti jais.

Ši vizija parodo, jog labai paprastomis priemonėmis galima įtraukti į valstybės valdymą savanorius, palengvinti kelią progresyvioms idėjoms, panaudojant laisvai prieinamas virtualių socialinių tinklų technologijas. Vizija nusako pagrindinius siūlomos sistemos principus ir įgyvendinimo etapus.

Principai

Kuo daugiau informacijos turi būti perkeliama į viešumą.
Apsikeitimas informacija valstybinės įstaigos viduje taip pat turi vykti naudojant, modernias
lanksčias priemones: viki puslapius, tarpusavyje sujungtas duomenų bazes. Žalingas įprotis, keistis informacija prie elektroninio laiško prisegus tekstinius dokumentus, turi pagaliau išnykti. Įvairūs sprendimų projektai daug efektyviau kuriami viki puslapiuose, kuriuos galėtų redaguoti įvairių skyrių darbuotojai. Taip būtų išvengta nesusipratimų, informacijos iškraipymų.
Visos valstybinės sistemos turi būti atviro kodo, taip išvengiant prisirišimo prie monopolinių
korporacijų ir mažinant sistemų diegimo ir palaikymo kaštus.

Valstybinių įstaigų interneto svetainės turi būti kuriamos naudojantis vieningais standartais.

I etapas.
Valstybės tarnautojas – realus žmogus, pasirengęs tau padėti

I etape sukurtas internetinis socialinis tinklas, kuriame užsiregistravo kiekvienas valstybės
tarnautojas, įstaigos sukūrė jas pristatančius puslapius, valstybės tarnautojai automatiškai
suskirstyti į grupes pagal tai, kokioje įstaigoje dirba.
Valstybės tarnautojų informacinė sistema - socialinis tinklas pavadinimu GUBOJA
Savivaldybės darbuotoja Danutė atsainiai sutiko žinią, jog nuo kito mėnesio
pirmos dienos visi darbuotojai privalės užsiregistruoti socialiniame tinkle,
pavadintame pajūryje augančios žolės vardu. Gerdamos rytinę kavutę
bendradarbės šaipėsi iš idėjos ir vaizdavosi, kaip jos užuot dirbusios siuntinės
viena kitai asmenines žinutes ir naudosis kitais šios sistemos „malonumais“.
Populiariausi pramoginiai socialiniai tinklai mero potvarkiu savivaldybės
kompiuteriuose yra uždrausti.
Jau po pusmečio Danutė ir jos bendradarbės kaip košmarą prisimena dienas,
kai joms reikėjo gaudytis įvairių netvarkingų dokumentų šūsnyse. GUBOJA
išties pakeitė ir palengvino jų darbą.
Anksčiau lankytojas užėjęs į valstybinės įstaigos interneto svetainę kontaktų skiltyje matė tik sausą informaciją: valstybės tarnautojo pareigas, vardą pavardę, telefoną, el. paštą. Valstybinių įstaigų interneto svetainės buvo nevienodos, dažnai naudotos visiškai skirtingos turinio valdymo sistemos, kurias buvo sunku ir brangu administruoti.
Studentas Modestas ieško informacijos apie studijų sistemos reformą. Ministerijos puslapyje viskas taip sudėtingai aprašyta, taigi jaunuolis nutaria pasiklausti patarimo. Jis nueina į skyrelį su ministerijos darbuotojų kontaktais.
Susiranda darbuotoją, atsakingą už šią sritį. Modestą maloniai nuteikia besišypsantis ministerijos darbuotojo veidas nuotraukoje. Modesto klausimas matomas visiems, taigi į jį atsakyti gali tiek darbuotojai, tiek kiti studentai, tik kad būtų išvengta painiavos ministerijos darbuotojų komentarai išskiriami iš kitų. Kai GUBOJOS sistema dar neveikė ministerijos darbuotojai gaudavo daugybę panašių elektroninių laiškų su klausimais, tad tekdavo atsakinėti kopijuojant jau paruoštas frazes. Dabar klausimai matomi viešai ir juos skaitantys nepuls to paties klausti, taip sumažėja krūvis darbuotojams. Be abejonės sistemoje yra galimybė paklausti asmeniškai, tačiau to prireikia gan retai.
Internetinio valstybės tarnautojų socialinio tinklo kūrimas kainavo mažiau nei kai kurie anksčiau vykdyti internetinių vartų ir durų į pasaulį projektai, nes sistema nebuvo kurta nuo nulio. Buvo pasirinkta populiari atviro kodo programinė įranga skirta socialiniams tinklams kurti ir naudojama įvairių didelių kompanijų ar universitetų, darbuotojų ar studentų tarpusavio bendravimui. Ši programinė įranga buvo pritaikyta Lietuvos poreikiams, sukurtas naujas dizainas, programa išversta į lietuvių kalbą.
Penktadienio vakaras. Susitikę baro rūsyje informatikos studentai kelia bokalus už pirmą per tiek metų protingą jų manymu vyriausybės sprendimą. Programuotojai vis dar negali patikėti, kad tiek laiko milijonus švaisčiusi įvairių korporacijų uždariems produktams valstybė pagaliau atsibudo ir vystys progresyvią atvirą technologiją. Už tai galima ir išgerti.
I etape visos senos svetainės buvo paliktos, jose tiesiog sukurtos nuorodos į jų skyrelius naujajame socialiniame tinkle, kontaktų puslapyje, šalia darbuotojo atsirado nuorodos į jo asmeninį puslapį
GUBOJOS sistemoje.

Ar padėti „į internetą“ reiškia paviešinti?

Įstatymai įpareigoja viešinti informaciją dedant ją į internetą, tačiau ar kas gali būti abstrakčiau, nei padėti ką nors „į internetą“. Informacijos buvimas valstybinės įstaigos interneto svetainėje visiškai nereiškia, kad ją pamatys tas žmogus, kuriam ji bus aktuali. Tikrai ne kiekvienas turi kantrybės kasdien peržvelgti jį dominančių valstybinių įstaigų interneto svetaines, nagrinėtis informaciją, kuri dažnai yra pateikiama paprastuose tekstiniuose dokumentuose.
Informacija gali būti laikoma vieša, tik tada kai ji pateikiama standartizuotai, kai ją įmanoma apdoroti naudojantis automatizuotasi būdais, kai įmanoma prenumeruoti norimą informaciją.
Seimo nario anketa GUBOJOS sistemoje labai išsami, joje nurodomas ne tik visa asmeninė informacija, bet ir nuolat atnaujinama išlaidų, skirtų parlamentinei veiklai ataskaita. Tai daroma automatiškai kas savaitę. Leisti pinigus parlamentinei veiklai galima tik elektroniniu būdu: banko pavedimu ar atsiskaitant banko kortele, tad automatinę ataskaitą iš banko sąskaitos sugeneruoti labai paprasta.
Kiekviena išlaidų eilutę galima komentuoti. Norintys gali užsiprenumeruoti pageidaujamo parlamentaro išlaidas. Gauti arba viską arba suvestines ar tiesiog išlaidas viršijančias tam tikrą sumą. Praėjusią savaitę daugiausiai komentarų susilaukė vienas parlamentaras per mėnesį nusipirkęs 2583 tušinukus. Liaudis spėliojo, per kiek laiko jis juos surašys.
Mokytoja Audronė seka savivaldybės švietimo ministerijos naujienas. Jai aktualu įvairūs projektai susiję su mokyklų tinklo pertvarkymu, tad ji tikrai nenori būti paskutinė sužinanti apie kokį nors svarbų sprendimą šioje srityje.

II etapas
Ar vieną valstybės tarnautoją gali pakeisti krūva savanorių?

II etape panaikintos senosios valstybinių įstaigų interneto svetainės. Visa informacija nuo šiol pateikiama tik GUBOJOS puslapiuose.
Vidui naršyti internete didelė kančia, tad ten jis lenda tik prispirtas ypatingo reikalo – jis nėra naujųjų technologijų gerbėjas. Kuo mažiau painiavos, tuo jam geriau. Kiekvienos įstaigos puslapis dabar sudarytas pagal tuos pačius principus, visada aišku, kokiame skyrelyje kokia informacija bus laikoma.
Pagaliau Vidas rado norimą informaciją neįsigijęs dar vieno žilo plauko. Taip pat prie šios sistemos dabar gali registruotis ir ne valstybės tarnautojai. Kiekvienas sistemos naudotojas pažymimas. Taip pat skiriasi jų teisės. Darbuotojai gali pasiekti tam tikrą darbinę informaciją, taip pat apie juos pateikiama daugiau duomenų.
Regioninio parko administracija ruošiasi vykdyti projektą naujam pažintiniam takui įrengti. Projektas ES finansavimui gauti paskelbtas GUBOJOS sistemoje.
Apie jį sužinojo vietos gyventojai sekantys regioninio parko naujienas. Vietos
gyventojas iškart pasiūlė šiek tiek pakeisti tako maršrutą ir dviratininkų poilsio
aikštelę įrengti kiek kitoje vietoje. Jis turi kaimo turizmo sodybą, kurioje labai dažnai apsistoja dviratininkai, tad jis girdėjo labai daug pageidavimų iš jų.
Inžinierius Petras iš GUBOJOS sistemos nuolat gauna atnaujintiną informaciją apie nutarimus susijusius su energetika. Jis aktyviai dalyvauja komentuodamas energetikos strategijas, siūlo vietas, kur galima būtų įkurti alternatyvių elektros jėgainių parkus. Petro siūlomi sprendimai labai kūrybiški, tačiau dažnai pernelyg novatoriški. Bet kokiu atveju jie bus išsaugoti, ir gal po kelerių metų technologijoms tobulėjant juos galima bus įgyvendinti.
Visa valstybinių įmonių veikla dabar matoma. Tuomet pastebima ir visiška neveikla. Vis dažniau iškyla klausimų, kaip savanoriai sugeba parašyti daug realesnių ir efektyvesnių idėjų nei etatiniai darbuotojai. Arba kam reikalinga viena ar kita įstaiga, jei jos veiklos visiškai nematyti. Duomenis iš GUBOJOS sistemos galima rinkti automatizuotai, apdorojus pateikti aiškia forma – grafikais lentelėmis, kuriuos nuolat pateikia dabartinę situaciją. Nebeliko būdų manipuliuoti statistika.
Daugelis tokių nenuginčijamų duomenų tapo įvairių įstaigų ir įstaigėlių iki tol tik švaisčiusių lėšas naikinimo priežastimi.

III etapas
Patirtimi ir sukurtomis technologijomis gali naudotis ir verslo įmonės

GUBOJOS programinė įranga pritaikyta kurti decentralizuotą socialinį tinklą. Nebėra būtinybės visiems registruotis prie sistemos esančios vienoje tarnybinėje stotyje. Kiekvienas norintis nuo šiol gali įsidiegti sistemą nuosavoje tarnybinėje stotyje ir jungtis prie bendro tinklo, t.y. be jokių problemų bendrauti su naudotojais, kurie registravosi visiškai kitoje sistemoje, keistis su jais informacija, rašyti komentarus, kartu su jais pildyti viki puslapius. Skirtumas tik tas, jog informacija, kuria keitėsi vienoje tarnybinėje stotyje registruoti naudotojai, neišeina už jos ribų.
Tai ypač svarbu verslo įmonėms.
Laikui bėgant GUBOJA buvo išvystyta į integruotą dokumentų valdymo, resursų paskirstymo sistemą.
Mobiliojo ryšio operatorius nusprendė optimizuoti įmonės vidaus darbą, tad pasamdė IT paslaugas teikiančią įmonę, kad ji įdiegtų GUBOJOS sistemą.
Rezultatai pranoko lūkesčius. Pritaikius įmonės veikloje naujus principus pakilo veiklos efektyvumas. Gera integracija su valstybinėmis sistemomis padėjo supaprastinti apskaitą, įvairių dokumentų pateikimą. Ši bendrovė aktyviai tobulino sistemą ir toliau. Kadangi sistema atvira, visi sistemos atnaujinimai tapo prieinami ir valstybinėms institucijoms. Taigi valstybė vėl sutaupė.
Šia technologiją perėmė ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija LRT. Čia dirbantis jaunimas jau seniai „nelegaliai“ naudojo komercinius socialinius tinklus netgi darbo reikalams. GUBOJOS įdiegimas jiems buvo tikra šventė.

Apibendrinimas

Internetinis socialinis tinklas gali būti naudojamas ne vien tik pramogoms. Socialinių tinklų
technologijos naudojamos įmonių, universitetų valdymui, tai pigus ir efektyvus būdas greitai pakeisti valstybės tarnybos įvaizdį ir nepaprastai pakelti valstybinių įstaigų darbo našumą ar išaiškinti tas įstaigas, kurios dirba neefektyviai. Tinkamai parinktas ir išvystytas atviras technologijas galėtų perimti ir verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos.

Metų vizionierius: pradėkime viską daryti atvirai

2010-01-10T23:35:00.005+02:00

Justas Ingelevičius, vienas iš konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ laimėtojų, vardija privalumus, kuriuos įgytume valstybės mastu pradėję taikyti atviro kodo principus.

Pasak pašnekovo, šiandien ne tik „mąstančios“ šalys, bet ir „Google“, garsiausios pasaulio mokslinės laboratorijos į savo superkompiuterius diegia laisvas programas. Žengiama dar toliau: sukurti atviro kodo filmai, fotoaparatai ar automobilis.

Atvirosios technologijos arba atvirasis kodas, pasak pašnekovo, yra mažai šiuo metu žinomas daiktų, mokslo ir žinių kūrimo būdas. Taip kuriant, visos instrukcijos, pradedant močiutės pyrago receptu, baigiant automobiliais ar vėjo jėgaine, yra laisvai prieinamos visiems, norintiems tą daiktą gaminti.
Pasak architekto, laimėjusio savaitraščio „Atgimimas“ ir bendrovės „Eika“ surengtą konkursą „Padovanok Lietuvai viziją“, ši ekonominė krizė yra „virtuali“ – sustojo finansiniai srautai, kurie dabar tėra tik skaičių kombinacijos virtualioje erdvėje.

Tačiau maisto, daiktų gamybos, paslaugų teikimo pajėgumai nesumažėjo. Užstrigo mechanizmas, vertęs vienas ar kitas žmonių grupes užsiimti viena ar kita veikla ir tas gėrybes paskirstyti. Todėl, teigia vienas iš 2009 metų vizionierių (pirma vieta taip pat skirta ir Jonui Baniui už Lietuvos kaip „Medaus šalies“ įvaizdžio koncepciją), ir kelias išbristi iš krizės turėtų būti „virtualus“.

Svarbu ne daiktas, o tai, kaip jis atsiranda

Architektas pasakoja, kad prieš darant bet kokį daiktą sukuriami jo brėžiniai, projektas, vadinamasis virtualus daikto prototipas – brėžinių, trimatės informacijos, įvairių parametrų, naudojamų medžiagų ir daikto standartinių dydžių visuma, esanti vienoje duomenų bazėje.

Toks virtualumas leidžia bandyti daiktą, daug anksčiau pamatyti ir ištaisyti klaidas. Be to, visa informacija yra vienoje duomenų bazėje, tad taip daug lengviau sekti įvairius pasikeitimus, greitai gauti informaciją apie daiktą, matyti naudojamų detalių ar kitų elementų kiekius, tūrius ir pan.

J. Ingelevičius teigia, kad sukūrus ir pradėjus valstybės mastu taikyti nemokamo atviro kodo (angl. open source) pagrindu veikiančią projektavimo sistemą ne tik įveiktume dabartinę krizę, užkirstume kelią jos pasikartojimui, bet ir padėtume pasauliui ekonominio sunkmečio metu.

Iki šiol atviras kodas (angl. open source) dažniausiai buvo siejamas su informacinėmis technologijomis, tačiau Jūsų vizija programavimo pricipus gerokai išplečia. Kaip?

Dabar labai daug kalbama apie darnų vystymąsi, „žaliąją ekonomiką“, ekologiją, tačiau, mano nuomone, dažnai dėmesys kreipiamas į nesvarbius dalykus. Šiuo atveju tai, kad daiktas naudoja mažiau energijos, arba, kad jis pagamintas pagal sąžiningumo principus, nėra esminis jo bruožas, svarbiau – kaip tas daiktas buvo sukurtas.

Galimas dvejopas daiktų ir technologijų kūrimas. Pirma, kai kuriama „uždarai“: pasamdomi labai aukštos kvalifikacijos specialistai, jie užsidaro kokios nors korporacijos laboratorijoje arba tyrimų centre ir kuria kokį nors daiktą. Kai jis sukuriamas, paleidžiama didžiulė reklaminė kampanija ir tas produktas tarsi vamzdžiu į apačią nuleidžiamas visuomenei. Sukuriama galimybės rinktis iliuzija, tačiau viskas, ką nusipirksi, iš tiesų yra pagaminta šiuo uždaru būdu.

Uždaros technologijos sudaro pasirinkimo iliuziją

tačiau iš tiesų jas kurdami tik prarandame laiką, švaistome energiją ir netenkame dalies savo laisvės

Daiktus taip pat galima kurti atviro kodo principu, kai svarbiausia atvirumas. Čia viskas nuo pat idėjos daroma atvirai ir viešai. Kai viskas yra vieša, į procesą gali jungtis įvairios organizacijos, savanoriai.

Atvirosios technologijos - naujas dinamiškas daiktų kūrimo būdas - žmogus iš paprasto pasyvaus vartotojo virsta aktyviu kūrybingu visuomenės nariu.

Bent maža dalimi į atvirų daiktų gamybą gali įsijungti kiekvienas, beja dauguma tai jau daro. Močiutės pyragas - taip pat atvira technologija :)

JAV dienraščio „New York Times“ skiltininkas Davidas Brooksas, teigia, kad XIX ir XX a. mūsų ekonomikos variklis buvo įvairios medžiagos (javai, plienas) bei įvairių mechanizmų gaminimas. Anot jo, XXI amžiuje ekonomikos pagrindas yra protokolai – tam tikri instrukcijų rinkiniai. Programinė įranga yra informacijos organizavimo protokolas, vaistai – chemikalų organizavimo protokolas, supermarketų tinklai remiasi rinkodaros protokolais.

Net ir perkant automobilį, daugiausiai mokame už žinias, kurių dėka ir buvo sukurtas automobilis, o ne už metalą ar stiklą. Priduriama, kad ekonomikos sėkmė priklauso nuo sugebėjimo išrasti ir naudoti kuo daugiau tokių protokolų. Jūs siūlote šią aukso gyslą padaryti visiems atvirą?

Net ir internetas gali būti vadinama atvira technologija, nes visi jo standartai, protokolai yra atviri. Daugelis ekspertų mano, kad būtent dėl to internetas taip paplito. Jei internetas būtų uždaras, galbūt turėtume jį ne vieną, o tris: „Google“ internetas, „Microsoft“ internetas ir t.t. Jie būtų mažai paplitę, brangūs ir taip plačiai nenaudojami.

Didžioji dalis interneto serverių, visi „Google“ serveriai bei didieji pasaulio superkompiuteriai naudoja atviro kodo programas.

Toks būtų "uždaras" internetas

Toks internetas yra dabar

Kodėl?

Vien todėl, kad tai efektyviau. Jei aš turiu superkompiuterį, galiu atviro kodo programą pritaikyti būtent jam – dėl to neturiu atsiklausti nei „Microsoft“, nei dar kokių nors įmonių. Pavyzdžiui, „Google“ naudoja tokias technologijas, mat jo netenkina tai, ką siūlo uždari gamintojai. Pačiam patobulinti technologiją yra pigiau ir efektyviau nei pirkti licencijas.

Vienas iš esminių klausimų Jungtinių Tautų konferencijoje klimato klausimais Kopenhagoje buvo apie JAV ir Europos paramą besivystančioms šalims perkant „žaliąsias technologijas“. Tačiau aktyvistai tikina, kad didelė dalies tokių technologijų – kad ir vėjo jėgainių ar hibridinių automobilių – licencijų galiojimas jau pasibaigęs, tad šios technologijos yra atviros ir nieko nekainuoja. Kodėl, jei yra tokios galimybės sutaupyti, pasirenkamos brangios ir „uždaros“ technologijos?

Tai man atrodo nelogiška. Kodėl mes skiriame milžiniškus pinigus besivystančioms šalims, kurios už juos perka kažkokias technologijų licencijas? Tie pinigai ne tik grįžta, bet ir paremia uždarų technologijų monopolijas.

Man atrodo, jog būtų daug logiškiau, jei tuos pinigus skirtų vietos kompanijoms, pavyzdžiui, Lietuvai skirtus pinigus įsisavintų lietuviškos kompanijos, kurios sukurtų arba patobulintų jau egzistuojančią atviro kodo technologiją. Tuomet tai tampa atvira ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Taip pinigai neremtų monopolijų ir nekurtų korupcinių santykių. Jei milžiniški pinigai bus skiriami kokiai nors besivystančiai šaliai, tai juos pasisavins stipresni, gudresni ar protingesni.

Sukūrus atvirą technologiją ja pasinaudotų visi, kam reikia, o ne tie, kas stipresni.

Daug svarbiau yra įsisavinti technologijas ir ekspertų konsultacijos, kaip pritaikyti tas technologijas. Atvira technologija ypatinga tuo, jog ji gali išsivystyti į tokias formas, kokių nenumatė pats jos kūrėjas. Pavyzdžiui, gali būti sukurti labai geri vaistai, tačiau bėda: juos būtina laikyti šaldytuve, kuris kokioje nors Afrikos valstybėje yra prabanga. Jeigu šis vaistas nebūtų patentuotas, tai mokslininkai galbūt galėtų bandyti jį modifikuoti. Kai tai uždara, šį vaistą tyrinėti yra nelegalu.

Kodėl, Jūsų manymu, šias instrukcijas reikėtų padaryti viešas, visiems matomas, ir, svarbiausia, nemokamas? Kaip atsipirktų žmonių darbas, kuris sugaištas, pavyzdžiui, tobulinant vaistus? Kas finansuotų šiuos eksperimentus?

Atviras kodas yra tik įrankis, o kaip su juo elgtis – kiekvieno reikalas. Juos galima naudoti tiek komerciniais tikslais, tiek nekomerciniais. Negi uždaro kodo programos būtinai yra komercinės?

Tai visiškai kitoks verslo modelis: jame parduodami daiktai ir paslaugos, tačiau visa informacija yra laisva. Žmonės gautų atlyginimus arba už pagamintą daiktą, arba už sugaištą laiką.

Tačiau bemaž žinomiausias atviro kodo produktas, internetinė enciklopedija „Wikipedia“, visą laiką kabo ties bankroto riba, o išgyvena tik dėl dotacijų.

Pabandyčiau atsakyti pavydžiu: Lietuva nutaria, jog jai būtinas pigus ir efektyvus saulės energijos kolektorius. Tai reiškia, kad iš biudžeto bus skiriami pinigai įmonei, kuri sukurtų ar patobulintų šią bateriją. Lietuvos tikslas yra ne patentas ir jo pardavimas, tačiau kolektoriaus pagaminimas ir įdiegimas ant kiekvieno namo stogo. Valstybė turėtų investuoti tik į atvirą technologiją. Tai darant ji mokės tik vieną kartą, nes vėliau šiuos kolektorius galės tobulinti visi norintys, t.y., ateityje nereikės primokėti už technologijos atnaujinimą.

Tai reiškia, kad mes turėtume tobulas, efektyvias ir vis gerėjančias saulės baterijas – tai yra svarbiausia. Mums reikia ne patentų, o pigių ir efektyvių daiktų. Jei to iš tiesų norime, turime informaciją padaryti atvirą.

Jau dabar kyla daugybė teisinių ginčų dėl autorinių teisių, video, muzikos ar programinės įrangos platinimo ar keitimosi internete. Ar nebus taip, jog pasiryžus gyventi atviro kodo principais, būtume priversti užsidaryti kaip „The Pirate Bay“, populiari svetainė, padedanti vartotojams keistis filmais, muzika, programomis ir pan.?

Atviro kodo kūriniai taip pat yra licencijuoti, o jos pažeidimas yra ginamas teisme.

Kalbant apie autorines teises, tai šį dalyką sprendžia pats autorius. Jeigu autorius nemato privalumų, kad jo kūriniai bus platinami laisvai, jis turi teisė nesutikti su atviru kodu. Per prievartą šio dalyko niekas nesiūlo.
Tačiau atviras platinimo būdas yra naudingas ir autoriui, ir visuomenei. Juk dabar reklama yra brangus malonumas.

Žmogus gali nuoširdžiai tikėti, kad draudimas kopijuoti jo kūrinius – net jei įstatymas jo pusėje – galios, tačiau realybė yra tokia, kad šiuolaikinės technologijos leidžia labai lengvai kopijuoti. Situacija panaši į laikus, kai karietų savininkai pyko ant automobilių savininkų esą arklinis transportas patiria milžiniškus nuostolius. Atsirado kitos realijos, tad pinigus šiandien reikia uždirbti kitais būdais. Jeigu to nesupranti – patiri nuostolius.

Prognozuojate, kad atviras kodas pakeis mūsų kultūrą ir civilizaciją, panašiai kaip savo laiku tai padarė garo variklis?

Žinoma. Tačiau tam tikra dalis uždarų technologijų išliks – yra nemažai specifinių sričių, kur atvira technologija nemanoma, nes paprasčiausiai per mažai žmonių.

Ar jūs pastebite, kad valstybės institucijos – ne tik Lietuvos – bandytų žengti šiuo keliu? Ar bandoma taupyti paprasčiau nei investuojant į atvirų saulės kolektorių kūrimą, pavyzdžiui, į kompiuterius, įdiegiant atvirą programinę įrangą, kad ir „Microsoft Windows“ nemokamą atitikmenį „Linux“?

Nelabai, o priežasčių kodėl – labai daug, nors viena svarbiausių, mano galva, inercija. Pirmiausia ką reiktų keisti, tai mokymąsi mokyklose: visos uždaros programos prasideda nuo mokyklinio suolo. Jeigu valstybinėje įmonėje galima atsikalbėti, kad atviros programos neįdiegiamos dėl esą nemokėjimo ar brangumo (staigus perėjimas iš tiesų būtų brangus). Tose valstybėse, kuriose vyksta šis perėjimas, šis procesas jau trunka dešimtmetį.

Kokiose institucijose tai daroma?

Miuncheno savivaldybė, Prancūzijos žandarmerija, o Didžioji Britanija turi strategiją, numatančią, jog per 15 metų visose valstybinėse įmonėse bus tik atviro kodo programinė įranga. Visos mąstančios šalys suvokia, kad anksčiau ar vėliau prie to reikės pereiti ir turi strategijas. Jos taip pat suvokia, kaip tai bus sunku ir kad tai neįvyks per vienerius metus.

Lietuvoje, matyti, kol kas nėra suvokiama, kad tai reikės padaryti.

Ar nepaisant to, kad vizijų Lietuvai konkursą globojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, rėmė stambūs šalies verslininkai, sveikino prezidentas Valdas Adamkus, apdovanojimus teikė ministrai Vygaudas Ušackas bei Algis Čaplikas, sulaukiate kokių nors konkrečių pasiūlymų, kaip šią viziją plėtoti?

Kol kas institucinė parama priklauso nuo manęs vieno, o kaip bus ateityje – žiūrėsime. Tačiau, įgijau labai daug naudingų kontaktų ir kitų metų pradžioje bandysiu tartis.

Ar nemanote, kad vieną principą pritaikyti daugeliui žmonių yra labai sudėtinga. Kaip tai pavyktų?

Problema ta, kad dabartinės projektavimo programos yra didžiuliai griozdai, o jų licencijos – labai brangios. Dėl to šios sistemos prieinamos tik profesionalams. Tačiau jei programa būtų atviro kodo, ji galėtų turėti daugybę skirtingų variantų: nuo skirtų programuotojams, kur kiekvieną veiksmą reikia užprogramuoti, iki skirtų paprastiems žmonėms, nieko nenorintiems žinoti apie programavimą.

O kaip įvyktų perėjimas nuo virtualaus modelio iki užbaigto daikto? Įsigyti vienetinį, savo paties suprojektuotą šviestuvą, yra brangiau nei pirkti masiškai Kinijoje gaminamą daiktą.

Jei gamintojas paskelbia savo gaminių virtualius modelius, tai tuos šviestuvus galima įsigyti ir iš gamintojo. Nors dažniausiai vienetiniai daiktai būna brangesni, tačiau kuriant atvirai yra galimybė, jog bus sukurtas visiškai pigus, gražus ir praktiškas daiktas. Tą įrodo ir jau minėtas lietuvių baldų įmonės paskelbtas biuro baldų konkursas. Atvirumas reiškia didžiulę pasirinkimo laisvę, o ne tik pirkimą iš kelių prekybos centrų. Bus sukurta daug nišų smulkesniems verslininkams, dizaineriams, gamintojams.

Ar šią programą reiktų pradėti kurti nuo nulio? Galbūt jau yra sukurtas jos prototipas?

Nesiūlau kurti nuo nulio. Mano manymu, užtektų pritaikyti dabar sėkmingai veikiančią atviro kodo programą „Blender“. Šia programa dabar galima kurti 3D animacijos filmus. Ją nesunku būtų pritaikyti projektavimui. Kažką papildomai įdiegti ar patobulinti nebūtų labai sudėtinga ir utopiška, nes programa veikia. Pasiūlymus dėl šių patobulinimų žadu nusiųsti tiek „Blender“ kūrėjams, tiek galbūt būsimiems partneriams Lietuvoje.

http://www.blender.org/

Sumodeliuok Lietuvą arba virtualus virtualios krizės sprendimo būdas

2010-01-03T00:26:00.002+02:00

Vizija pateikta 2009 m. konkursui "Padovanok Lietuvai viziją"

www.atgimimas.lt

Dabartinė ekonominė krizė yra virtuali – sustojo finansiniai srautai, kurie dabar tėra tik skaičių kombinacijos virtualioje erdvėje. Maisto, daiktų gamybos, paslaugų teikimo pajėgumai nesumažėjo, tiesiog užstrigo mechanizmas vertęs vienas ar kitas žmonių grupes užsiimti vienokia ar kitokia veikla ir tas gėrybes paskirstyti.
Tad jei bandysime šį mechanizmą atkurti visiškai jo nereformavę, galiausiai sulauksime kitos tokios pat ar didesnės krizės. Įvairios priemonės skatinančios ekonomikos atsigavimą, vartojimą ir kitokį augimą yra trumpalaikės ir nepadės sustiprinti Lietuvos konkurencingumo pasaulyje. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai turi mažai ką bendro su realia gyvenimo kokybe, darnia plėtra ir šalies ilgalaikiu konkurencingumu. Tad atsakas krizei turėtų būti ne bandymas šiuos rodiklius gražinti „į vietas“, o bendras projektas sujungiantis verslo, mokslo, švietimo institucijas pakeliantis jas į aukštesnį lygį.

1961 m. JAV prezidentas John F. Kennedy paskelbė tikslą per 10 metų nuskraidinti žmogų į mėnulį ir saugiai grąžinti jį atgal. Ši programa paskatino mokslo, technologijų vystymąsi. Paskatino daugybę įvairių sričių specialistų siekti vieno tikslo. 40 metų žmogaus nusileidimo mėnulyje jubiliejus paskatino susimąstyti, kokį nacionalinį tikslą gali išsikelti tokia maža šalis kaip Lietuva.

Ši vizija bando pažvelgti, kaip atrodytų Lietuva, jei būtų paskelbtas nacionalinis projektas – sukurti laisvą, atviro kodo, programinę įrangą virtualiems daiktų prototipams kurti pavadintą MoDUS vardu ir standartai leidžiantys išsaugoti virtualius modelius vieningu atviru formatu.
Iš pirmo žvilgsnio tikslas gana painus. Neaišku, kodėl jis vertas nacionalinio projekto vardo, ir juo labiau, kodėl tai galėtų būti Lietuvos iššūkis krizei. Taigi vizijoje aprašyta, kaip tokios idėjos įgyvendinimas atneš tiesioginę naudą mūsų valstybei ir konkrečiam valstybės piliečiui: muziejininkui, aklajam, valstybės tarnautojui, mokslininkui, studentui, ūkininkui ir miestą tvarkančiam darbininkui.
Virtualus projektuojamo daikto prototipas
Prieš darant bet kokį daiktą sukuriami jo brėžiniai, projektas. Virtualus daikto prototipas –
brėžinių, trimatės informacijos įvairių parametrų, naudojamos medžiagos ar daikto standartiniai dydžiai, visuma esanti vienoje duomenų bazėje. Virtualus daikto prototipas leidžia testuoti daiktą, daug anksčiau pamatyti ir ištaisyti klaidas. Visa informacija yra vienoje duomenų bazėje, tad taip daug lengviau sekti įvairius pasikeitimus, greitai gauti informaciją apie daiktą, kaip naudojamų detalių ar kitų elementų kiekiai, tūriai ir pan. Realaus daikto atvaizdas virtualioje erdvėje.
Šiuo metu dažnai prireikia realaus daikto atvaizdo virtualioje erdvėje. Parduodant butą ar
automobilį dedamos nuotraukos, planai, schemos. Tačiau dvimačiai vaizdai sunkiai perteikia realybę, tad vis dažniau atsiras poreikis kurti daiktų atvaizdus virtualioje erdvėje. Daikto atvaizdas virtualioje erdvėje – tai tas pats daikto virtualus prototipas naudotas gamybai, tik papildytas informacija apie konkretų jau pagamintą daiktą – įvairūs pakeitimai, defektai, daikto nuotraukos, pastabos.

Progresyvus daiktų kūrimo būdas

Daiktai nuolat sudėtingėja tad jiems kurti tenka naudoti kitus kūrimo būdus. Virtualus daikto prototipas leidžia geriau koordinuoti įvairių specialistų darbą.
Architektūros įmonė kuria virtualų pastato modelį. Visa informacija apie pastatą yra vienoje vietoje. Prie šio modelio vienu metu dirba daugelis specialistų: architektai, konstruktoriai, pastato sistemų inžinieriai. Naudojant vieną modelį visi prie projekto dirbantys specialistai gauna nuolat atnaujinamą informaciją. Taigi konstruktoriui pastorinus kolonas, architektas tuoj pat pamatys pokytį architektūriniuose planuose, o inžinierius įdėjęs vėdinimo kanalą iškart pamatys, kad šios komunikacijos kertasi su kitais tinklais.
Modelis leidžia tiksliai apskaičiuoti energijos kiekį, reikiamą pastatui funkcionuoti. Ankstyvoje planavimo stadijoje pastebėti neefektyvūs sprendimai yra be didelių nuostolių keičiami.
Šiuo metu egzistuojančios programos daiktų prototipų kūrimui netinkamos. Pasaulyje egzistuoja programinės įrangos, kuriomis galima kurti vienokius ar kitokius virtualius daiktų prototipus ar modeliuoti aplinkinį pasaulį. Tačiau dažniausiai šios programos yra uždaros, priklauso didelėms, monopolinėms kompanijoms. Jomis sukurti objektai saugomi uždarais nuosavybiniais failų formatais, taigi neįmanoma šiais objektais keistis tarp skirtingas programas naudojančių kūrėjų. Taip pat kiekvienas norėdamas atlikti net mažiausią modelio korekciją privalo pirkti gan brangiai kainuojančią griozdišką programą. Šie apribojimai stabdo progresą, taigi neišvengiamai anksčiau ar vėliau bus sukurtos laisvos, atviro kodo, programos daiktų prototipams kurti, kurios sugebės saugoti failus vieningu atviru formatu.

Lietuvos įmonė gaminanti baldus nusprendė interneto svetainėje paskelbti savo baldų virtualius modelius, tam kad architektams, interjero dizaineriams būtų paprasčiau pritaikyti jų gaminius projektuose. Taip įmonė padidino konkurencingumą – didesnė tikimybė, kad užsakovas pasirinks jų gaminamus baldus, jei užuot žiūrėjęs į abstrakčias nuotraukas ar paprastus brėžiukus paveikslėlius, pamatys baldus savo būsimo pastato vizualizacijose. Tačiau įmonė įgyvendindama šį uždavinį susidūrė su netikėtomis, dirbtinai sukurtomis kliūtimis. Kiekviena architektų ar dizainerių naudojama programa „supranta“ tik unikalų, jai pritaikytą uždarą failo formatą. Bandant konvertuoti iš vieno formato į kitą prarandami duomenys. Taigi įmonei teko rinktis vieną iš dviejų blogybių. Bandyti atspėti populiariausią programą ir kurti baldų bibliotekas tik šią programą naudojantiems specialistams. Ar kurti biblioteką keliais skirtingais failų formatais. Tai brangintų bibliotekos gamybą ir apsunkintų jos tvarkymą, atnaujinimą, naujų produktų įtraukimą. Visgi buvo pasirinktas brangesnis sprendimas kurti baldų biblioteką saugant baldų modelius 5 pagrindiniais failų formatais. Tiesiog programų naudotojai pasiskirstę taip tolygiai, kad neįmanoma išskirti vienos populiariausios programos.

Būdas pakankamai mažomis sąnaudomis pagerinti saitus tarp įvairių mokslo ir tyrimų šakų

Buvo nuspręsta Lietuvoje sukurti atviro kodo virtualių daiktų prototipų kūrimo programinę
įrangą, atvirus standartus jiems aprašyti. Tuomet taikyti ją visose įmanomose srityse, taip iškeliant jas į visiškai naują kokybinį lygmenį. Ši technologija pavadinta MoDUS. Tokios technologijos kūrimui būtinas labai skirtingų mokslo įstaigų bendradarbiavimas. Unikalu kai visiškai skirtingų sričių mokslininkai kuria vieną produktą, o ne skaido pajėgumus įvairių tarpusavyje nesusijusių produktų kūrimui. Taigi kuriant sistemą nutiesti saitai tarp įvairių mokslo institucijų žymiai padidins mūsų šalies mokslinį potencialą, ateityje šie tarpusavio saitai pasitarnaus kuriant ir kitus produktus.

Architektūros studentai ir dėstytojai kuria būdus kaip patogiai manipuliuoti tūriais. Kompiuterinio projektavimo paskaitose studentai supažindinami su kuriamos MoDUS sistemos principais ir kartu su dėstytojais ieško būdų, kaip patobulinti programą. Teoretikai moksliniuose darbuose nagrinėja įvairius manipuliavimo erdvine ir parametrine informacija būdus ir reiškia pasiūlymus, kaip juos optimizuoti. Dizaino specialistai aktyviai kuria programos vartotojo sąsają, išvaizdą. Skelbiami atviri konkursai, atskiroms funkcijoms projektuoti. MoDUS sistema turi vieningą branduolį, tačiau vartotojo sąsajos kiekvienai specifinei sričiai skiriasi. Architektams reikia vieno išdėstymo, mechanikos inžinieriams kito.
Vartotojo sąsajos kūrėjams tenka sunkus uždavinys, kaip neprarandant vientisumo užtikrinti skirtingų naudotojų poreikius. Fizikai kartu su informatikais pritaiko algoritmus tūrių savybėms modeliuoti. Palaipsniui kuriami programos moduliai leidžiantys apskaičiuoti kūnus veikiančias jėgas, modeliuoti skysčių ir dujų apie juos judėjimą.
Geodezijos specialistai kuria būdus virtualiems modeliams suteikti realias koordinates ir įdėti į atvirus elektroninius pasaulio žemėlapius.

Atviras kodas – būdas minimaliomis sąnaudomis sukurti programinę įrangą galimybėmis pralenkiančią didžiulių korporacijų produktus

Dar prieš dešimtmetį MoDUS programai kurti būtų reikėję milžiniškų resursų ir tai būtų sunkiai įkandamą tokiai mažai valstybei kaip Lietuva. Tačiau šiuo metu yra puikių pavyzdžių kaip smulkios komandos padedamos daugybės savanorių sukuria programinę įrangą, kuri gali lygiaverčiai konkuruoti su didžiausių kompanijų kuriamomis programomis.
Atviras kodas suteikia dar vieną neįkainojamą galimybę – nebūtina kurti visko nuo nulio, galima pritaikyti, išplėtoti jau esamą programą ir ją pritaikyti.
Taigi toks nacionalinis tikslas yra daugiau nei įmanomas – jis ranka pasiekiamas. Tereikia politinės valios ir supratimo ką daryti.

Surinkta nedidelė žmonių grupė sukūrė projekto šerdį. Parinko jau egzistuojančią progresyvią atviro kodo programą skirtą trimačiam modeliavimui, animacijos kūrimui ir sukūrė modulius, leidžiančius šią programą pritaikyti virtualių prototipų gamybai. Vėliau prie projekto jungėsi vis daugiau ir daugiau grupių, kurios tobulino vieną ar kitą segmentą.

Tapti tokios svarbios šakos pradininku naudinga

Dažnai kyla klausimas, kokia nauda, jei kuriama technologija yra atviro kodo – t.y. Visi ją gali laisvai kopijuoti, platinti, keisti, pritaikyti. Tad kokia gi iš to nauda Lietuvai?
Atviro kodo programinė įranga ir atviri standartai virtualių daiktų prototipų kūrimui neišvengiamai atsiras. Būti tokios technologijos kūrėjais naudinga vien dėl to, kad tokiu būdu šalies ūkis įgaus neįkainojamą patirti, kaip taikyti šią technologiją gamyboje, taigi šalis bus vienu žingsneliu priekyje lyginant su kitomis valstybėmis. Šalis išugdys naują kartą moderniai mąstančių specialistų, kurie bus labai geidžiami pasaulinėje rinkoje.

2017 m. Google kompanija nusprendė savo naujajai daiktų indeksavimo paslaugai panaudoti Lietuvoje sukurtą MoDUS programą ir standartus skirtus virtualių daiktų modelių kūrimui.
Tam reikėjo patobulinti MoDUS, tad Google vadovai sprendė kurioje šalyje atidaryti šios technologijos tyrimo centrą. Po ilgų diskusijų šis tyrimų centras buvo atidarytas Lietuvoje, nes čia buvo daugiausiai kvalifikuotų specialistų išmanančių šią sritį. Jie buvo išugdyti kuriant MoDUS. Taip pat Lietuvoje projekto vystymo metu susiformavo glaudūs ryšiai tarp įvairių mokslo institucijų, leidžia siekti labai netikėtų ir kūrybingų uždavinių.
Panašių projektų Google turėjo ir anksčiau. Buvo sukurta modeliavimo programa, kurios apkarpytą versiją galima buvo nemokamai parsisiųsti. Pastatų trimačius atvaizdus galima buvo kelti į Google Earth, o kitais trimačiais objektais keistis 3D Warehouse svetainėje. Tačiau tai toli gražu iki daiktų indeksavimo – iki tol kurti trimačiai objektai buvo tiesiog linijų,
plokštumų ir tekstūrų kratiniai. Nebuvo jokio būdo kaip automatizuotu būdu atskirti tarkim pastato modelį nuo dekoratyvinės gėlės vazone.
Taigi Lietuvoje įkurto tyrimo centro pagrindiniai uždaviniai buvo sukurti efektyvias realių daiktų vertimo virtualiais modeliais technikas. Buvo pasirinkta technika leidžianti iš daugelio objekto nuotraukų surinkti trimatį paviršių, kurį vėliau žmogus, jau rankiniu būdu tikslina, įveda atitinkamus parametrus ir sukuria virtualų daikto modelį. Taip paruoštuose modeliuose yra įvesta informacija. T.y. Varžtas pažymimas kaip varžtas, turintis tam tikrus standartinius dydžius. Šį „varžtą“ galima įsikelti iš kokios nors elektroninės parduotuvės. Daiktų indeksavimas tai daug daugiau nei tikslaus trimačio pasaulio vaizdo Google Earth programoje sukūrimas. Pvz. Žmogus nusiperka automobilį, pažymi kokia jo markė. Tuo tarpu automatizuota sistema žino visas automobilyje esančias detales. Susiejus ją su GPS sistema ir žinant kiek tas automobilis važiavo, sistema gali pasiūlyti kada detales keisti ir iš kur jų pigiau įsigyti ir pan. Tai daug platesnė ir lankstesnė sistema nei ta, kurią gali integruoti automobilyje jo gamintojas. Sukūrus daiktų indeksavimo sistemą atsirado galimybė siūlyti paslaugas atsižvelgiant į tai, kokius daiktus žmogus turi. Tokios sistemos kūrimui Google investavo labai daug lėšų ir didelė jų dalis atiteko Lietuvoje įkurtam tyrimų centrui.

Muziejai atviri visam pasauliui

Lietuva aktyviai įsijungė į Europos virtualių muziejų tinklą ir pradėjo daryti muziejų fondų
atvaizdus virtualioje erdvėje.

Rokiškio krašto muziejus kartu su Lietuvoje įkurtu Google tyrimų centru, pradėjo suvedinėti į virtualią erdvę muziejaus eksponatus ir juos indeksuoti.
Panaudojus MoDUS sistemą senieji šarvai, ginklai, itin retos knygos, valstiečių ir amatininkų darbo įrankiai, gaminiai, įžymių rokiškėnų asmeniniai daiktai, pokario rezistencinių kovų relikvijos prieinamos viso pasaulio žmonėms.
Kompiuterio ekrane galima apžiūrėti eksponatus iš visų pusių, sužinoti iš kokių medžiagų jie padaryti, pamatyti tokius rodiklius kaip masė, medžiagos vidaus struktūra. Ši duomenų bazė paskatino gan daugelį žmonių susidomėti istorija ir atgaivinti kai kurias senąsias tradicijas. Taip pat aplankyti muziejų ir pamatyti eksponatus gyvai.

Viešieji pirkimai ir viešieji „atidavimai“

Viešieji pirkimai, taip pat viešieji atidavimai. Valstybinės įstaigos organizuodamos viešuosius pirkimus perka tik tuos, kurie turi virtualų modelį. Vėliau, kai daiktas pasidaro nebereikalingas vienai ar kitai valstybinei įstaigai, tačiau dar tinkamas naudoti, jį galima perleisti kitai organizacijai ar netgi skelbti viešuosius „atidavimus“. Turint virtualų daikto modelį daug lengviau daiktą pritaikyti antrą kartą. Prie šios „atidavimų“ sistemos savanoriškai jungiasi ir privačios įmonės.

Nevyriausybinė organizacija gavo naujas patalpas, tačiau jos tuščios. Reikia jas įrengti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Savanoriai naršo po atiduodamų daiktų sąrašą ir į savo patalpų planą įsikelia jiems patikusių daiktų modelius.
Surinkę tinkamus toje pačioje svetainėje paprašė norimų daiktų. Taip savanoriai sutaupė laiko – nereikėjo važiuoti į vietą, matuoti daiktus, rezultatas gavosi nepaprastai geras, nes daiktai derėjo tarpusavyje.

Būdas suvaldyti dažnai pasitaikantį architektūrinį chaosą mūsų miestuose ir
miesteliuose

Sukūrus MoDUS – vieningą virtualių modelių kūrimo sistemą, tapo įmanoma reikalauti kiekvieno projektuotojo viešinti būsimo pastato modelį. Panašūs būdai buvo bandomi ir anksčiau, tačiau neturint atviro standarto tai buvo labai sunku. Be to įstatymai draudžia reikalauti pateikti informaciją kokiu nors uždaru formatu. MoDUS pagalba galima įkelti pastato modelį į Lietuvos elektroninį žemėlapį. Visi besidomintys tam tikra teritorija gali užsisakyti naujienas apie toje vietoje vykstančius pokyčius. Virtualus pastato modelis prilyginamas pastato projektui, o pastatas neatitinkantis modelį laikomas nelegalia statyba.

Žirmūnų daugiabučio bendrijos pirmininkas Zigmas užsisakęs naujienas gavo pranešimą apie kaimynystėje planuojamą kitą didžiulį objektą. Atsidaręs kvartalo virtualų maketą su planuojamu nauju tūriu ir paleidęs automatinę apšvietimo studiją jis nesunkiai suprato, kad naujasis pastatas užstos saulės šviesą ir vaizdą pusei namo gyventojų. Ankstyvas gyventojų dėmesys leido pakoreguoti projektą taip, kad jis nekenktų vietos bendruomenei ir būtų palankus investuotojui.
Gamtos mylėtojas Vilius šalia ežero pamatė naują vilą. Tuoj pat žvilgtelėjo į delninuką. Atsidarė virtualų šios teritorijos vaizdą ir pamatė, kad joje pavaizduota maža pirtelė nieku gyvu nepanaši į jo matomą akmeninę tvirtovę.
Po kurio laiko vila buvo nugriauta, o sąskaita už griovimą priteista nelegalaus pastato savininkui.

Ūkininkas Jeronimas nusprendė statytis namo priestatą. Reikia priestato projekto. Jis mažai domisi informacinėmis technologijomis, tad mažai buvo girdėjęs apie MoDUS ir šios sistemos teikiamas galimybes, tačiau jam į pagalbą atėjo sūnus. Jie parsisiuntė MoDUS programą. Kadangi tai laisva, atviro kodo programa, ją galima parsisiųsti ir naudoti laisvai. Be to yra sukurta įvairių jos versijų, nuo sudėtingų, skirtų įvairių sričių specialistams iki labai draugiškų naudotojui. Taigi tėvas ir sūnus per vakarą sumodeliavo supaprastintą savo namo modeliuką, įėjo į svetainę, kur žmonės įkeldavo savo namų projektus platinamus pagal laisvąją Creative Commons licenciją, leidžiančią juos kopijuoti ir pritaikyti savo poreikiams. Vienas iš projektų jiems tiko, tad ūkininko sūnus jį parsisiuntė ir prilipdė prie savo namo. Dar keli štrichai ir priestato projektas baigtas. Šitą projektuką ūkininkai įkėlė į elektroninį Lietuvos žemėlapį. Taip būsimą namą pamatė iš gretimo miestelio kilęs, dabar Vilniuje architektūrą studijuojantis vaikinas. Jam šis „frankenšteinas“ nepasirodė toks jau genialus, tad jis parašė komentarą.
Ūkininkai neįsižeidė paskaitę argumentuotą kritiką ir pasiūlė projektą patobulinti. Grįžęs į gimtinę jis apsilankė pas ūkininką ir pristatė jam savo siūlomus projekto patobulinimus. Jaunatviški siūlymai patiko ūkininkams, jie dosniai atsilygino studentui už darbą, davė lašinių paltį, keletą litrų medaus ir pažadėjo aprūpinti šiomis gėrybėmis karts nuo karto ir ateityje.

Pirmasis atviro kodo automobilis išriedėjo iš gamyklos Lietuvoje

Iniciatyva sukurti laisvą automobilį kilo daug anksčiau. Tik nebuvo įrankių leidžiančių paversti idėjas realiais brėžiniais. Taip pat laikas nuo laiko radosi vis daugiau komponentų brėžinių platinamų pagal laisvas licencijas. Tereikėjo sistemos leidžiančios įvairias iniciatyvas sujungti į visumą. MoDUS kaip tik tai ko reikėjo.
Iki šiol gan daug universitetų studentai kursiniuose darbuose nagrinėjo atskiras mažai ką bendro su realybe turinčias užduotis. Atskirų įrengimų dalių perbraižymai, studijos. Šie darbai guldavo į dėstytojų stalčius taip ir nepadarę jokios apčiuopiamos naudos.

Kauno technologijos universitetas buvo pirmasis pradėjęs atviro automobilio idėją įgyvendinti praktiškai. Studentai kartu su dėstytojais nagrinėja įvairius automobilio komponentus, tiek mechanines dalis tiek elektroniką. Visa tai jungiama automobilio virtualiame modelyje. Dirbdami prie realaus projekto studentai įgauna daug daugiau praktinių žinių, bendrauja su kolegomis iš užsienio.

2019 m iš gamyklos Panevėžyje išriedėjo pirmasis serijiniu būdu gaminamas
atviro kodo automobilis. Tai triratis „buožgalvio“ tipo (du ratai priekyje vienas
gale) elektrinis miesto automobiliukas, kurio kaina įkandama kiekvienam.

Virtualus visos šalies modelis

Anksčiau miesto planas buvo statiškas ir neinteraktyvus. Juo buvo naudojamasi ieškant adreso ir pan. MoDUS technologija leido kiekvienam modeliuoti savo aplinką ir įkelti sukurtus modelius į elektroninį miesto žemėlapį.

Daugiabučio bendruomenė įsirengė kieme gėlyną, apsiėmė tvarkyti kiemą. Visą šią informaciją sukėlė į elektroninį miesto žemėlapį. Dabar daug lengviau sekti, kurie miesto kampeliai yra sutvarkyti, o kuriuos dar reikia puoselėti.
Bendruomenės nariai forume siūlo kaip tobulinti savo gyvenimo aplinką. Šios idėjos skirtingai, nei kituose panašiuose forumuose yra susietos su konkrečia vieta, tokiu būdu prie iniciatyvos įgyvendinimo prisideda vis daugiau aplink gyvenančių žmonių.
Miestą tvarkančios įmonės darbuotojas, nešiojantis kišenėje GPS imtuvą, gauna informaciją apie tai kokias vietas reiktų atidžiau tvarkyti, o kurias gan gerai tvarko vietos bendruomenė.
Detalus miesto modelis neįkainojamas aklajam. GPS imtuvas praneša apie kelyje pasitaikančias kliūtis. Žemėlapiai, kurių kūrime dalyvauja visa visuomenė daug tikslesni už bet kokios įmonės pateikiamus. Anksčiau buvo paplitę dvimačiai žemėlapiai. Ėmus pačiai populiarinti ir diegti MoDUS sistemą žemėlapiai pasipildė tikslia erdvine informacija.

Apibendrinimas

Tikslas - sukurti laisvą, atviro kodo, programinę įrangą, virtualiems daiktų prototipams kurti, ir standartus leidžiančius išsaugoti juos vieningu atviru formatu yra visiškai realus ir pasiekiamas
Lietuvai. Tai duotų milžinišką naudą, tačiau jį įmanoma pasiekti tik sujungus įvairias pajėgas.
Jei nebūtų suprasta tokio projekto būtinybė, ar nepavyktų sutelkti jėgų, galima įgyvendinti tik kai kuriuos principus.
Diegti virtualių prototipų kūrimo principą mokslo įstaigose, naudojant šiuo metu egzistuojančią kad ir uždarą programinę įrangą, ir laukti, kol kas nors kitas sukurs atviro kodo programą ir atvirus standartus, ir tuomet bandyti neatsilikti nuo vykstančių procesų.
Skatinti dalinimąsi informacija, žiniomis, kurti kuo daugiau žinių platinamų laisvai ir visais
įmanomais būdais remti verslą uždirbantį pinigus iš atvirų technologijų.